KOMENTARAS

Pinigų pasiūla vėl stabiliai auga: infliacijos problema niekur nedingo?

Infliacija Lietuvoje išlieka viena aktualiausių ekonominių problemų. Naujausia tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų teigia, jog kainų augimas šiemet turės didžiausią įtaką jų veiklai, skelbia BNS. Viešojoje erdvėje infliacija dažnai aiškinama atskirais veiksniais – atlyginimų augimu, brangstančiomis žaliavomis. Tačiau tai veikiau tėra pasekmės. Ilgalaikis visuotinis kainų augimas įmanomas tik tuomet, kai „iš oro“ kuriamų pinigų ekonomikoje daugėja. Būtent duomenys, rodantys, kad pinigų pasiūla euro zonoje ir Lietuvoje vėl stabiliai didėja, įmonių nuogąstavimus leidžia laikyti pagrįstais.

KOMENTARAS

Ne, pinigai nėra viešoji gėrybė. Taškas

Pastaraisiais metais Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde nuosekliai tvirtina, kad pinigai yra viešoji gėrybė. Ši formuluotė tapo vienu pagrindinių skaitmeninio euro projekto argumentų. Kai 2025 m. spalį ECB paskelbė pereinantis į kitą šios iniciatyvos etapą, Ch. Lagarde dar kartą akcentavo: „Pinigai yra viešoji gėrybė, taškas.“ Taip bandoma įtvirtinti mintį, kad net daugėjant privačių mokėjimo alternatyvų centrinio banko leidžiami pinigai išliks visuomenės poreikiu, kurį valstybė neva privalo globoti.

KOMENTARAS

J. M. Keyneso „šiaudinė baidyklė“

Įsivaizduokime du ekonomistus, įžengusius į parduotuvę, kurioje lentynos visiškai tuščios. Vienas sako: „Problema ta, kad gamyba sustojo – nesukuriama pakankamai prekių.“ Kitas atsako: „Ne, problema ta, kad žmonės šių gėrybių nepakankamai nori ir, užuot leidę pinigus, juos taupo – valstybė turi paskatinti paklausą.“ Tai debatas, kuris iki šiol lemia, kaip vyriausybės reaguoja į krizes, leidžia pinigus ir formuoja visą šiuolaikinės ekonomikos politiką.

KOMENTARAS

„Socialinio teisingumo“ logika egzaminų vertinimuose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas prie visų (išskyrus lietuvių kalbos) valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 balų yra tik vienas „socialinio teisingumo“ filosofijos atspindys. Ji dažnai grindžiama prielaida, kad teisinga visuomenė yra tokia, kurioje visi turi vienodą ar bent jau patenkinamą startinę padėtį, nepriklausomai nuo asmeninių pastangų ar pasirinkimų. Šis iš pažiūros smulkus „administracinis“ egzaminų rezultatų pakeitimas yra puiki iliustracija, kodėl beveik nekvestionuojamas ekonominės politikos siekis niekada neveda prie tikrojo teisingumo.

KOMENTARAS

Neegzistuojančios problemos sprendimas

Po darbo dažnai užsuku į vieną mėgstamų barų Islandijos gatvėje. Mėgaujuosi atmosfera, aptarnavimu, maistu. Galėčiau eiti į bet kurią kitą vietą Vilniuje, bet renkuosi tą pačią. Savarankiškai, be trečiosios šalies įsikišimo. Vieną tų dažnų vakarų susimąsčiau, kas būtų, jei apie mano ir baro santykį imtume mąstyti taip, kaip apie pasaulinę prekybą mąsto JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir muitų šalininkai.

KOMENTARAS

Pasaulis be pinigų: utopija ar distopija?

Įsivaizduokime pasaulį be pinigų. Jokių karų, nes ištekliai priklauso visai žmonijai. Valdžia užtikrina lygų ir teisingą gėrybių paskirstymą. Nebelieka konkurencijos, egoizmo, bankų, kapitalistų godumo. Dirbtume ne už atlygį, o tam, kad tarnautume vieni kitiems. Nelieka įtampos, skolų ir pastangų sudurti galą su galu. Tai pažįstamas paveikslas, neeksponuojamas jokioje meno galerijoje, bet populiarus ir itin dažnai atrandamas kairiųjų utopistų, komunistų kalbose.

KOMENTARAS

Romėnų pamoka kainų reguliuotojams

Kainų kontrolę siekiantys įvesti politikai vartotojams žada galimybę atsikvėpti nuo infliacijos. Tačiau istorija ne kartą parodė – valdžios kišimasis į rinką tik padidina nepriteklių, o noras stabdyti kainų augimą tėra ankstesnio žingsnio – pigių pinigų politikos ir devalvuotos valiutos – tęsinys.

KOMENTARAS

ECB toliau mažina palūkanas: infliaciją slopinęs veiksnys grimzta užmarštin

Ketvirtadienį Frankfurte susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, trečiame posėdyje iš eilės sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto. Dabar jos 3,00-3,40 proc. intervale.

KOMENTARAS

Ar infliacija – neišvengiamybė?

Kainų infliacija nėra neišvengiamybė. Vienas dažniausiai girdimų kainų augimo paaiškinimų yra šio reiškinio tapatinimas su kapitalizmu. Esą, ekonomikai augant, infliacija taip pat neišvengiama. Tam, kad įmonės turėtų paskatų investuoti, o atlyginimai kiltų, būtina, kad augtų parduodamų prekių ir paslaugų kainos. Tačiau svarbiausio pasaulio ūkio – JAV – istorija rodo, kad ekonomikai augti įmanoma ir be infliacijos.

KOMENTARAS

Pinigų „spausdintuvas“ iš lėto vėl užsikuria

Dvejus metus nuosekliai mažėjęs, apyvartoje esantis pinigų kiekis euro zonoje augo antrą ketvirtį iš eilės. Tai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas jau praeityje, o „spausdinimo“ mašina vėl iš lėto įjungiama. Todėl tikėtis, kad kainų augimas toliau bus slopinamas – itin sunku.

KOMENTARAS

Vieną iš trijų palūkanų normų ECB mažina neįprastu tempu

Ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė antrą kartą šiemet sumažinti bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto. Kartu su ja mažėja ir kitos dvi pagrindinės palūkanų normos, tiesa, kiek neįprastu tempu. Toks ECB veiksmas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo mechaninis, nemažai pasako apie pastarąjį dešimtmetį vykdytą pigių pinigų politiką.

KOMENTARAS

Autografas, kurio neprašėme

Jei piniginėje turite kelis grynųjų pinigų banknotus, išsitraukite juos ir žvilgtelėkite į kairįjį kamputį viršuje. Kieno parašą ten matote? Jei banknotas kiek senesnis – Mario Draghi, jei naujesnis – Christine Lagarde. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo parašas ant kiekvienos euro kupiūros ten yra ne veltui. Tai reiškia, jog centrinis bankas savo vardu prisiima įsipareigojimą, kad ant šio lapelio užrašyta vertė bus garantuojama.

KOMENTARAS

ECB pasuko mažinimo kryptimi: reikia tikėtis, kad nulinių palūkanų anomalijos nebeišvysime

Ketvirtadienį į posėdį susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba paskelbė sprendimą pirmą kartą nuo 2022 m. liepos mažinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto, iki 3,75-4,5 proc. intervalo. Abejonių, kad taip nutiks, nebūta, tad ir tarpbankinei palūkanų normai Euribor didelės įtakos šis ECB sprendimas neturės. Rinkos dalyvius labiau domino, ar bus pateikta užuominų apie tolimesnę centrinio banko palūkanų trajektoriją.

KOMENTARAS

Apie laikinumo pažadą valdžios iniciatyvose – ne tik dėl solidarumo mokesčio

Jeigu politikai laikytųsi savo duotų pažadų, bankams laikinai įvestas „solidarumo“ įnašas nustotų galioti kitų metų birželį. Tačiau diskusijos apie šio mokesčio pratęsimą dar nėra uždarytos, o opoziciniai parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos šį mokestį palikti visam laikui. Net ir tuo atveju, jeigu jis galiausiai nebus pratęstas, ši istorija mums dar kartą primena, kad „laikinumo“ pažadas politiniuose debatuose neturėtų būti priimamas rimtai.

KOMENTARAS

Pinigų kiekis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 0,4 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį apyvartoje esantis pinigų kiekis toliau mažėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Toks reiškinys tęsiasi jau pusantrų metų, Europos Centriniam Bankui (ECB) atsisakius skatinamosios monetarinės politikos, pradėjus kelti bazines palūkanų normas ir nutraukus kiekybinio skatinimo programas.