IQ.LT

Meniu

antradienis, liepos 1 d.

Neegzistuojančios problemos sprendimas

Po darbo dažnai užsuku į vieną mėgstamų barų Islandijos gatvėje. Mėgaujuosi atmosfera, aptarnavimu, maistu. Galėčiau eiti į bet kurią kitą vietą Vilniuje, bet renkuosi tą pačią. Savarankiškai, be trečiosios šalies įsikišimo. Vieną tų dažnų vakarų susimąsčiau, kas būtų, jei apie mano ir baro santykį imtume mąstyti taip, kaip apie pasaulinę prekybą mąsto JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir muitų šalininkai.

Pasaulis be pinigų: utopija ar distopija?

Įsivaizduokime pasaulį be pinigų. Jokių karų, nes ištekliai priklauso visai žmonijai. Valdžia užtikrina lygų ir teisingą gėrybių paskirstymą. Nebelieka konkurencijos, egoizmo, bankų, kapitalistų godumo. Dirbtume ne už atlygį, o tam, kad tarnautume vieni kitiems. Nelieka įtampos, skolų ir pastangų sudurti galą su galu. Tai pažįstamas paveikslas, neeksponuojamas jokioje meno galerijoje, bet populiarus ir itin dažnai atrandamas kairiųjų utopistų, komunistų kalbose.

Romėnų pamoka kainų reguliuotojams

Kainų kontrolę siekiantys įvesti politikai vartotojams žada galimybę atsikvėpti nuo infliacijos. Tačiau istorija ne kartą parodė – valdžios kišimasis į rinką tik padidina nepriteklių, o noras stabdyti kainų augimą tėra ankstesnio žingsnio – pigių pinigų politikos ir devalvuotos valiutos – tęsinys.

ECB toliau mažina palūkanas: infliaciją slopinęs veiksnys grimzta užmarštin

Ketvirtadienį Frankfurte susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, trečiame posėdyje iš eilės sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto. Dabar jos 3,00-3,40 proc. intervale.

Ar infliacija – neišvengiamybė?

Kainų infliacija nėra neišvengiamybė. Vienas dažniausiai girdimų kainų augimo paaiškinimų yra šio reiškinio tapatinimas su kapitalizmu. Esą, ekonomikai augant, infliacija taip pat neišvengiama. Tam, kad įmonės turėtų paskatų investuoti, o atlyginimai kiltų, būtina, kad augtų parduodamų prekių ir paslaugų kainos. Tačiau svarbiausio pasaulio ūkio – JAV – istorija rodo, kad ekonomikai augti įmanoma ir be infliacijos.

Pinigų „spausdintuvas“ iš lėto vėl užsikuria

Dvejus metus nuosekliai mažėjęs, apyvartoje esantis pinigų kiekis euro zonoje augo antrą ketvirtį iš eilės. Tai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas jau praeityje, o „spausdinimo“ mašina vėl iš lėto įjungiama. Todėl tikėtis, kad kainų augimas toliau bus slopinamas – itin sunku.

Vieną iš trijų palūkanų normų ECB mažina neįprastu tempu

Ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė antrą kartą šiemet sumažinti bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto. Kartu su ja mažėja ir kitos dvi pagrindinės palūkanų normos, tiesa, kiek neįprastu tempu. Toks ECB veiksmas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo mechaninis, nemažai pasako apie pastarąjį dešimtmetį vykdytą pigių pinigų politiką.

Autografas, kurio neprašėme

Jei piniginėje turite kelis grynųjų pinigų banknotus, išsitraukite juos ir žvilgtelėkite į kairįjį kamputį viršuje. Kieno parašą ten matote? Jei banknotas kiek senesnis – Mario Draghi, jei naujesnis – Christine Lagarde. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo parašas ant kiekvienos euro kupiūros ten yra ne veltui. Tai reiškia, jog centrinis bankas savo vardu prisiima įsipareigojimą, kad ant šio lapelio užrašyta vertė bus garantuojama.

ECB pasuko mažinimo kryptimi: reikia tikėtis, kad nulinių palūkanų anomalijos nebeišvysime

Ketvirtadienį į posėdį susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba paskelbė sprendimą pirmą kartą nuo 2022 m. liepos mažinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto, iki 3,75-4,5 proc. intervalo. Abejonių, kad taip nutiks, nebūta, tad ir tarpbankinei palūkanų normai Euribor didelės įtakos šis ECB sprendimas neturės. Rinkos dalyvius labiau domino, ar bus pateikta užuominų apie tolimesnę centrinio banko palūkanų trajektoriją.

Apie laikinumo pažadą valdžios iniciatyvose – ne tik dėl solidarumo mokesčio

Jeigu politikai laikytųsi savo duotų pažadų, bankams laikinai įvestas „solidarumo“ įnašas nustotų galioti kitų metų birželį. Tačiau diskusijos apie šio mokesčio pratęsimą dar nėra uždarytos, o opoziciniai parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos šį mokestį palikti visam laikui. Net ir tuo atveju, jeigu jis galiausiai nebus pratęstas, ši istorija mums dar kartą primena, kad „laikinumo“ pažadas politiniuose debatuose neturėtų būti priimamas rimtai.

Pinigų kiekis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 0,4 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį apyvartoje esantis pinigų kiekis toliau mažėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Toks reiškinys tęsiasi jau pusantrų metų, Europos Centriniam Bankui (ECB) atsisakius skatinamosios monetarinės politikos, pradėjus kelti bazines palūkanų normas ir nutraukus kiekybinio skatinimo programas.

Perspėja dėl populizmo Lietuvoje: idėjos skambios, bet dažnai baigiasi blogai

Trečiadienį pristatytas ES populizmo indeksas rodo, kad jame Lietuva ES užima 22-ąją vietą. Rezultatas lyg ir neblogas, tačiau šiais metais,

ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

Pasiklydę terminuose

Nuo 1999 m., kai buvo sukurtas euras, iki 2023-iųjų pabaigos kainos išaugo daugiau nei 68 proc. Jei skaičiuotume, kiek per

ŽYMA
LEONARDAS MARCINKEVIČIUS