KOMENTARAS

Vieną iš trijų palūkanų normų ECB mažina neįprastu tempu

Ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė antrą kartą šiemet sumažinti bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto. Kartu su ja mažėja ir kitos dvi pagrindinės palūkanų normos, tiesa, kiek neįprastu tempu. Toks ECB veiksmas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo mechaninis, nemažai pasako apie pastarąjį dešimtmetį vykdytą pigių pinigų politiką.

KOMENTARAS

Autografas, kurio neprašėme

Jei piniginėje turite kelis grynųjų pinigų banknotus, išsitraukite juos ir žvilgtelėkite į kairįjį kamputį viršuje. Kieno parašą ten matote? Jei banknotas kiek senesnis – Mario Draghi, jei naujesnis – Christine Lagarde. Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo parašas ant kiekvienos euro kupiūros ten yra ne veltui. Tai reiškia, jog centrinis bankas savo vardu prisiima įsipareigojimą, kad ant šio lapelio užrašyta vertė bus garantuojama.

KOMENTARAS

ECB pasuko mažinimo kryptimi: reikia tikėtis, kad nulinių palūkanų anomalijos nebeišvysime

Ketvirtadienį į posėdį susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba paskelbė sprendimą pirmą kartą nuo 2022 m. liepos mažinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto, iki 3,75-4,5 proc. intervalo. Abejonių, kad taip nutiks, nebūta, tad ir tarpbankinei palūkanų normai Euribor didelės įtakos šis ECB sprendimas neturės. Rinkos dalyvius labiau domino, ar bus pateikta užuominų apie tolimesnę centrinio banko palūkanų trajektoriją.

KOMENTARAS

Apie laikinumo pažadą valdžios iniciatyvose – ne tik dėl solidarumo mokesčio

Jeigu politikai laikytųsi savo duotų pažadų, bankams laikinai įvestas „solidarumo“ įnašas nustotų galioti kitų metų birželį. Tačiau diskusijos apie šio mokesčio pratęsimą dar nėra uždarytos, o opoziciniai parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos šį mokestį palikti visam laikui. Net ir tuo atveju, jeigu jis galiausiai nebus pratęstas, ši istorija mums dar kartą primena, kad „laikinumo“ pažadas politiniuose debatuose neturėtų būti priimamas rimtai.

KOMENTARAS

Pinigų kiekis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 0,4 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį apyvartoje esantis pinigų kiekis toliau mažėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Toks reiškinys tęsiasi jau pusantrų metų, Europos Centriniam Bankui (ECB) atsisakius skatinamosios monetarinės politikos, pradėjus kelti bazines palūkanų normas ir nutraukus kiekybinio skatinimo programas.

ALFA TAŠKAS

Perspėja dėl populizmo Lietuvoje: idėjos skambios, bet dažnai baigiasi blogai

Trečiadienį pristatytas ES populizmo indeksas rodo, kad jame Lietuva ES užima 22-ąją vietą. Rezultatas lyg ir neblogas, tačiau šiais metais,

KOMENTARAS

ECB palūkanų nekeitė, tačiau paruošė dirvą joms mažinti vasarą

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau paruošė dirvą monetarinei politikai švelninti vasarą. Frankfurte posėdžiavusi Valdančioji taryba nutarė išlaikyti palūkanas 4,00–4,75 proc. intervale. Vis dėlto šį kartą pinigų politikos formuotojai aiškiai pasakė, kad, infliacijai toliau išlaikant dabartinę mažėjimo trajektoriją, galima tikėtis, jog griežta pinigų politika baigsis.

KOMENTARAS

Pasiklydę terminuose

Nuo 1999 m., kai buvo sukurtas euras, iki 2023-iųjų pabaigos kainos išaugo daugiau nei 68 proc. Jei skaičiuotume, kiek per

KOMENTARAS

Pinigų kiekis euro zonoje rodo ženklus, kad infliacija ir toliau mažės

Europos Centriniam Bankui (ECB) nutraukus neregėto masto pinigų „spausdinimo“ politiką, šių metų pradžioje tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje išsilaikė apyvartoje

KOMENTARAS

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

KOMENTARAS

3 problemos, kurias kelia bankų „solidarumo“ mokestis

Praėjusį pavasarį įvestas bankų solidarumo įnašas – vienas svarbiausių 2023 m. įvykių. Politikai akcentuoja, kad jis sudarė galimybę padidinti šalies

KOMENTARAS

Rinkimai Argentinoje: 1:0 sveikos pinigų politikos naudai

Per rinkimų kampaniją grandininiu pjūklu mosavęs ir nukirsti reikšmingą dalį valdžios išlaidų žadėjęs libertaras Javieras Milei gruodžio pradžioje inauguruotas Argentinos prezidentu. O viena svarbiausių institucijų, kuriai stipriausiai kirs El loco (isp. beprotis) pravardžiuojamo politiko ašmenys, – centrinis bankas.

KOMENTARAS

Kokias žinutes dėl palūkanų ateities siunčia ECB sprendimai?

Bazinės palūkanų normos nebuvo keičiamos antrą kartą iš eilės. Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba jas nutarė palikti 4,00-4,75 proc. intervale. Konkrečių sprendimų dėl pinigų politikos krypties keitimo rinkos dalyviai šį kartą nesitikėjo, visgi buvo laukiama užuominų, kada centrinis bankas galėtų pradėti palūkanų mažinimą. Nors ECB vadovė Christine Lagarde stengėsi prislopinti rinkos dalyvių optimizmą, naujausios infliacijos prognozės ir sprendimai dėl ECB vertybinių popierių portfelio normalizavimo siunčia žinutes ir apie bazinių palūkanų normų ateitį.

KOMENTARAS

Kas nutinka sustojus pigių pinigų įsuktai karuselei?

Kuo intensyviau sukamės karuselėje, tuo stipriau svaigsta galva jai sustojus. Ši taisyklė taip pat galioja ne tik linksmybėms atrakcionų parke, bet ir ekonomikai. Ypač jeigu žmonių veiklą įsukti siekia pinigus spausdinantys centriniai bankai.